Реферат: Gabaus vadovo pozymiai

Реферат: Gabaus vadovo pozymiai

Turinys

1. Vadovo sąvoka..........................2

2. Vadovo darbo specifika...................3

3. Vadovo lyderio funkcijos................4

3.1. Personalo veiklos organizatorius..........4

3.2. Grupės auklėtojas...................4

3.3. Elgesio pavyzdys...................5

3.4. Psichoterapeutas....................5

3.5. Personalo narių tarpusavio santykių arbitras.......5

3.6. Grupės simbolis.....................5

3.7. Grupės interesų reiškėjas ir gynėjas........5

3.8. Atsakomybės “nešėjas”...............6

3.9. Novatorius....................6

3.10. Žaidimo taisyklių pažeidėjas.............6

3.11. Treneris......................7

Išvados..........................8

Naudota literatūra.....................9

1. Vadovo sąvoka

Vadovai apibūdinami labai įvairiai. Vieni teigia, kad “vadovų

funkcija yra sprendimo priėmimas visais valdymo aparato veiklos

svarbiausiais klausimais, įskaitant ir pavaldžių objektų

valdymą, ir paties aparato darbo organizavimą”. Kiti autoriai, be

įgaliojimų priimti sprendimus, į pirmąją vietą

iškelia tokius vadovavimo veiklos aspektus, kaip atsakomybę už

valdymo proceso eigą ir rezultatus. Kai kurie autoriai pagrindu laiko

vadovo darbo sritį: “Vadovai koordinuoja ir nukreipia atskirų

valdymo aparato grandžių ar vykdytojų darbą, vadovauja

gamybiniams padaliniams, kontroliuoja ir reguliuoja gamybą ir viso

personalo veiklą, vykdant kiekybinius ir kokybinius planinius

uždavinius”.

Vadovas – tai žmogus, galintis priimti sprendimus pagal savo

kompetenciją įvairiose jam patikėto personalo veiklos srityse,

atsakingas apskritai už valdomo padalinio rezultatus, veikiantis jam

patikėtą personalą per savo padalinius.

Valdymo teorijos pradininkas A. Faijolis teigė, kad pirmoji sąlyga,

keliama įmonės vadovui, - būti geru administratoriumi, t.y.

sugebėti atlikti šias pagrindines valdymo funkcijas:

· numatyti,

· organizuoti,

· tvarkyti,

· derinti,

· kontroliuoti.

Antroji sąlyga – kompetetingumas, t. y. vadovas privalo išmanyti

specialias įmonės funkcijas.

Išskiriami tokie gabaus vadovo bruožai:

1. Gabus vadovas (profesionalas) visų pirma orientuojasi

į žmones, gerai žino, jog darbą atlieka ne

mašinos, o žmonės. Kad ir kokia tobula būtų technika,

be žmonių ji neveikia ir yra nenaudinga. Todėl gabus vadovas

daugiausia pastangų skiria žmonių veiklai organizuoti, planuoti

ir kontroliuoti. Stengiasi geriau pažinti pavaldinius, geruosius ir

silpnuosius jų bruožus ir remiasi personalo išmintimi.

2. Orientuojasi į kiekvieną žmogų. Norint

valdyti ūkinius procesus (ir ne tik juos), būtina perprasti

individualias kiekvieno darbuotojo savybes. Nuo jų ugdymo, nukreipimo ir

pripažinimo priklauso entuziazmas, darbo kokybė ir efektyvumas. Gabus

vadovas daug dėmesio skiria kiakvienam žmogui, stengiasi ir moka

prieiti individualiai, nuoširdžiai domisi pavaldinio gyvenimu, jo

rūpesčiais, siekiais ir nesėkmėmis. Orientuodamasis į

kitą žmogų, gabus vadovas ypač atidus jauniems

darbuotojams.

3. Aiškiai ir konkrečiai paskirsto pareigas ir

atsakomybę, nes suvokia, kad pats visko neaprėps, vienas visko

nepadarys. Paskirstydamas pareigas ir atsakomybę, perduodamas savo teises,

ugdo pavaldinių aktyvumą, atsakomybę, iniciatyvą ir

kūrybinį požiūrį į pareigas ir darbą.

2. Vadovo darbo specifika

Pateikti įvairūs apibūdinimai leidžia išskirti

šiuos vadovų veiklai būdingus elementus:

· valdymo objekto ypatumus,

· vadovų darbo pobūdį,

· vadovų teisinį statusą.

Šiuolaikinės gamybos valdymo specifiką sudaro tai, kad vadovai

valdomą procesą veikia ne tiesiogiai, bet per jam pavaldų

personalą. Darbas su žmonėmis reikalauja iš vadovo, be

asmeninių savybių, psichologijos, etikos ir kitų

sričių žinių. Kaip tik valdymo objektas –

pobūdį. Skiriami trys pagrindiniai vadovų darbo komponentai:

socialinis auklėjamasis, gamybinis ekonominis ir organizacinis valdymo.

Socialinė auklėjamoji vadovo veikla reiškia, kad vadovas

yra personalo organizatorius ir auklėtojas. Nuo vadovo asmeninių

savybių ir žinių priklauso socialiniai darbuotojų

santykiai, personalo darbo sėkmė. Dėl savo autoriteto (formalaus

ar faktiško), valdžios statuso ir kitų savybių vadovas turi

dideles galimybes formuojant jam patikėtą pesonalą,

pavaldinių santykius. Vadovas aktyviai keičia jam patikėtą

personalą norima linkme. Pagrindinis šiuolaikinių valdymo

teorijų teiginys – vadovo darbe auklėjamasis elementas, jautrumas

žmonėms, jų poreikiams ir lūkesčiams, moralinės

savybės – lygiai tiek pat svarbios kaip ir vadovo profesinės

savybės.

Spręsdamas gamybinius ekonominius ir organizacinius valdymo

klausimus, vadovas veikia kaip valdomosios ir valdančiosios sistemos

organizatorius. Darbas kiekviena minėtąja kryptimi reikalauja

atitinkamos vadovo kvalifikacijos: šiuolaikinėmis sąlygomis

vadovas ne tik pareigybė, vadovaujančios pareigos – tai ypatinga

profesija. Informacijos gausa, daugybė sprendimų variantų

reikalauja perprasti šiuolaikinę skaičiavimo techniką,

matematinius metodus, valdymo sprendimų priėmimo procedūras.

Nauji reikalavimai iškyla ir padidėjus pavaldinių kultūrai

ir išsimokslinimui.

3. Vadovo lyderio funkcijos

Visur, kur tik sueina daugiau kaip du žmonės, kyla lyderio

problema. Lyderis – tai žmogus, savo autoritetu darantis įtaką

personalui. Labai gerai, kai abu statusai – viršininko ir lyderio –

sutampa.

Vadovo lyderio vieta grupėje ypatinga, o funkcijos įvairios.

Ypač ryškios šios:

· personalo veiklos organizatorius,

· grupės auklėtojas,

· elgesio pavyzdys,

· psichoterapeutas,

· personalo narių tarpusavio santykių arbitras,

· grupės simbolis,

· personalo interesų reiškėjas ir gynėjas,

· atsakomybės “nešėjas”,

· novatorius,

· žaidimo taisyklių pažeidėjas,

· treneris.

3.1. Personalo veiklos organizatorius

Vadovo darbas vertinamas ne pagal tai, kiek ir kaip padarė pats, o pagal

tai, kaip organizavo darbą, kad kiti, jo vadovaudami, padarytų

daugiau ir geriau.

Vadovo vieta valdymo sistemoje nusakoma kitų, jam pavaldžių

žmonių pastangų telkimu tam, kad kiekvienas galėtų

maksimaliai atskleisti savo sugebėjimus. A. Faijolis valdymą

apibrėžia taip: “Valdymas yra ko nors darymas kitų rankomis”.

Todėl ir iš vadovo lyderio, kaip personalo veiklos organizatoriaus,

reikalaujama sugebėti ir racionaliai išdėstyti darbuotojus

gamybos procese, laiku ir tinkama forma iškelti grupės nariams

tikslą, įžiebti motyvą siekti šio tikslo,

pastebėti bręstančias problemas ir jas perduoti spręsti

kitiems, kontroliuoti veiklą.

Vadovo organizatoriaus vaidmuo glaudžiai siejasi su specialisto

sąvoka. Keldamas pavaldiniams tikslus, vadovas turi nurodyti ne tik

bendrus uždavinius, bet ir konkrečiai:

· ką reikia padaryti,

· kaip metodiškai atlikti,

· kiek tai pareikalaus laiko ir kt.

Pagaliau vadovas tikrina pavaldinių darbą, instruktuoja.

Suprantama, šiam vaidmeniui atlikti vadovas turi būti ir geras

specialistas.

Be to, grupės veiklos procese lyderis paprastai būna tas

žmogus, į kurį dažniausiai kreipiamasi kaip į

patikimos informacijos šaltinį.

3.2. Grupės auklėtojas

Nagrinėjant bet kurį gamybinį personalą, reikia remtis

dviem pagrindiniais kriterijais, nusakančiais jo veiklos

efektyvumą:

· šio personalo produktyvumu,

· jo narių pasitenkinimo savo grupe laipsniu.

Vadovas yra savo organizacijos, savo valstybės ir savo visuomenės

interesų reiškėjas, vykdytojas. Ši funkcija

glaudžiai susijusi su auklėtojo vaidmeniu.

“Koks mokytojas, tokie ir mokiniai”. Kiekvienas vadovas, kurdamas darbo

aplinką, remiasi tam tikrais reikalavimais sau ir kitiems

žmonėms. Darbas su žmonėmis reikalauja, kad vadovas

pažintų juos ir bendrautų individualiai. Bendravimas

atsižvelgiant į amžių, lytį ir psichikos savybes yra

viena pirmųjų vadovo darbo sėkmės sąlygų.

Vadovas kaip auklėtojas ugdo aukštas pilietines, moralines, etines

pavaldinių savybes, draugiškus santykius personale, tarpusavio

pagalbą, aktyvumą, sąmoningumą, principingumą,

nepakantumą netvarkai ir kt. Šis vaidmuo reikalauja, kad ir pats

vadovas rodytų aukštos moralės pavyzdį.

3.3. Elgesio pavyzdys

Vadovo žodis kilnus, tačiau jis toks tik tada, kai nesiskiria nuo

darbų. Jokie nuopelnai, akiratis ir kt. neturi reikšmės, jeigu

vadovo skelbiami šūkiai ir moralės principai nebus paties

gyvenimo ir veiklos principai. Asmeninis pavyzdys – vienas

svarbiausių vadovo bruožų ir funkcijų. Savo pavyzdžiu

– drausmingumu, kūrybiškumu, atsakomybe už darbą, tvirta

morale, pagarba bendradarbiams, tvarkingumu vadovas auklėja

personalą.

3.4. Psichoterapeutas

Su auklėjimo funkcija glaudžiai siejasi ir psichoterapinė

funkcija. Darbe ir asmeniniame gyvenime pasitaiko nesėkmių,

nelaimingų atsitikimų, konfliktų, susiklosto aplinkybių,

keliančių nemalonių, o kartais ir liguistų

išgyvenimų. Vadovo pareiga padėti grupės nariams,

patekusiems į tokias nemalonias būsenas. Tai jis gali padaryti

leisdamas pavaldiniams išsipasakoti savo nesėkmes, atleisdamas

neesminius trūkumus, nušviesdamas palankią perspektyvą,

pralinksmindamas sąmojumi ir pan.

3.5. Personalo narių tarpusavio santykių arbitras

Arbitro vaidmenį vadovas atlieka tada, kai būtina tvarkyti kokius

nors gamybinius reikalus. Kasdienėje praktikoje įvairių

klausimų, kuriuos privalo spręsti vadovas labai daug. Tai pamainumo

grafikai, darbo organizavimas ir apmokėjimas, įvairios personalo

narių buities problemos. Jų sprendimas reikalauja, kad vadovas

žinotų ne tik tam tikras taisykles bei instrukcijas, bet ir

personale nusistovėjusias tradicijas. Arbitro vaidmuo ypač

ryškus, kai kyla konfliktų – vadovui privalu giliai,

nešališkai suprasti nesutarimo ar konflikto priežastis.

3.6. Grupės simbolis

Vadovas yra oficialus grupės asmuo, atstovaujantis visai grupei: jos

protui, valiai, interesams ir kt. Todėl vadovo grupės simbolio

vaidmenį jos nariai suvokia kaip:

· vienas iš mūsų;

· žmogus, pateisinantis mūsų viltis;

· galintis sėkmingai organizuoti narius grupės

uždaviniams spęsti.

Ši funkcija glaudžiai siejasi su atstovavimu, kuris praktiškai

reiškia vadovo dalyvavimą pasitarimuose, konferencijose,

įvairiuose renginiuose ir kt. Toks atstovavimas vadovui duoda daug

naudingos informacijos, kelia jo atstovaujamos grupės autoritetą.

Vadovas turi rasti laiko tiems renginiams ir nepavesti šio vaidmens

kitiems. Atstovaujant vadovui dažnai reikia būti ryšininku ar

tarpininku vietinėse, valstybinėse ir visuomeninėse

struktūrose. Todėl ši funkcija reikalauja, kad vadovas

mokėtų vesti derybas, pokalbį. Būtina pabrėžti,

kad grupės nariams ne vis tiek, kas ir kaip jiems atstovauja. Galime

prisiminti, kaip nejaukiai jautėmės renginyje, kuriame

mūsų viršininkas kalbėjo padrikai, neaiškiai ir

nerišliai. Atrodė, lyg patys taip kalbėjome.

3.7. Grupės interesų reiškėjas ir gynėjas

Kai kada aukštesniuose valdymo lygiuose susiformuoja neteisingas,

vienpusiškas, žemesnės grandies ar darbuotojo darbo

vertinimas. Atstovaujamos grupės vadovas, objektyviai spręsdamas

apie darbą, privalo apginti grupę, siekti, kad aukštesnis

vadovas teisingai vertintų jos veiklą. Tyrimai rodo, jog vadovo

autoritetui didelę įtaką daro jo drąsa ir

sugebėjimas apginti grupę, t.y. atlikti grupės interesų

reiškėjo ir gynėjo funkciją.

3.8. Atsakomybės “nešėjas”

Vadovo darbas ne tik savarankiškas, bet ir atsakingas. Viena jo

ypatybių ta, kad vadovas atsako ne tik už savo darbą, bet ir

už pavaldinių veiklą, jos rezultatus. Ši atsakomybė

įvairi:

· moralinė,

· profesinė,

· teisinė,

· netgi baudžiamoji.

Kiekvieno gamybinio personalo vadovo būtina savybė yra giliai

suvokti atsakomybės platumą ir iš jos pozicijų – savo

vaidmenį personalo gyvenime.

Vadovo kaip atsakomybės “nešėjo” vaidmuo nereiškia, kad

vadovas turi atsakyti už visus ir už viską. Darbuotojui, jo

elgesiui daro įtaką daug veiksnių:

· tradicijos,

· šeima,

· asmenybės savybės,

· išsimokslinimas,

· priklausymas įvairioms organizacijoms ir kt.

Jo elgesiui poveikį daro ir vadovas. Tačiau ta įtaka – tik

viena iš daugelio, todėl negalima atsakomybės už

pavaldinio elgesį suversti vienam asmeniui. Už individualių

gamybinių užduočių nevykdymą, darbo drausmės

normos pažeidimus, aplaidumą ar kenkimą kiekvienu atveju

atsako vykdytojas. Bet už visos grupės darbo rezultatus atsako jos

vadovas.

Reikia pasakyti, jog pasitaiko vadovų, kurie neblogai atlieka

grupės simbolio ir atsakomybės “nešėjo” vaidmenį,

kai segami medaliai, o kai reikia atsakyti už skyriaus arba už savo

darbą, vadovo nematyti. Tada jis visokiais galimais kompromisais

stengiasi išvengti atsakomybės ir rodo į visus kitus, tik ne

į save.

3.9. Novatorius

Vadovo kaip novatoriaus vaidmuo reiškiasi jo sugebėjimu

iškelti naujų idėjų, rasti naujų būdų

gamybiniai užduočiai atlikti ir mokėjimu naujas idėjas

įgyvendinti praktiškai. Novatoriaus vaidmuo reikalauja iš

vadovo ir didelio takto, ypač naujoje vietoje, naujose pareigybėse.

Pradėdamas dirbti vadovas neturi kritikuoti savo pirmtako ir

susiformavusių organizacijoje tradicijų.

Norėdamas būti novatoriumi, vadovas pats turi mokytis, kelti

kvalifikaciją. Jis negali būti panašus į

stovinčią prie kelio rodyklę, kuri rodo kelią kitam, o

pati lieka vietoje. Novatoriaus vaidmuo reikalauja iš vadovo

žinoti, jausti, numatyti vadovaujamo personalo ateitį, jo

perspektyvą. A. Faijolis rašė, kad svarbiausia valdymo

funkcija – numatyti, kitaip sakant, nuspėti organizacijos ateitį,

personalo kitimo tendensijas. Ir būsimuosius pakitimus grupės

nariams visų pirma turi pasakyti jos vadovas.

3.10. Žaidimo taisyklių pažeidėjas

Vadovas atlieka dar vieną įdomią funkciją – “žaidimo

taisyklių pažeidėjo”. Kiekvienas vadovas turi didesnę

už pavaldinius neformalią teisę tam tikrose ribose nepaklusti

veikiančioms administracinėms normoms. Dažnai vadovai,

naudingumo ar kito motyvo skatinami, ne tik pažeidžia

veikiančias “žaidimo taisykle”, bet ir tą pažeidimą

padaro grupės veiklos taisykle. Kadangi formalios struktūros

institucijos ir reglamentai nespėja keistis su kintančiomis

realiomis sąlygomis, toks taisyklių pažeidimas neretai

būna naudingas, o jų pažeidėjas atlieka reformuotojo,

novatoriaus vaidmenį.

3.11. Treneris

Vadovas personale turi dar vieną vaidmenį: yra arba “treneris” arba

“žaidėjas”. Suomių valdymo specialistai nurodo, kad vadovas

“žaidėjas” gali pasiekti aukštų, tačiau

trumpalaikių rezultatų, o vadovas “treneris” siekia tolimo, bet

stabilaus efektyvumo.

Išvados

Vadovauti žmonėms – mokslas ir menas. Kiekvienas veiksmas valdyme

susijęs su kitų žmonių veiksmais, kurie pasireiškia

tam tikromis teisėmis ir pasekmėmis. Vadovo tikslas siekti, kad

įmonės personalas įgyvendintų bendrus organizacijos

tikslus ir uždavinius. Vadovas turi turėti ne tik teises, bet ir

autoritetą. Tai – savybė įtikinti, paveikti, kad

žmonės padarytų tai, ko iš jų reikalaujama. Vadovas

neturi leisti, kad asmeniniai interesai trukdytų pasiekti bendrą

tikslą. Žmogus, kurį likimas pašaukė būti

vadovu, turi giliai ir nuoširdžiai domėtis savo darbuotojais.

Vadovas neturės autoriteto, o jo darbas bus bevaisis, jeigu jo kontaktai

su darbo partneriais bus nenormalūs. Įmonių, bendrovių

savininkai ieško vadovų, kurie yra autoritarinio tipo, linkę

asmeniškai spręsti, griežtai kontroliuoti darbuotojų

veiksmus, išlaikyti tam tikrą nuotolį tarp savęs ir

darbuotojo. Gabus vadovas turi atsisakyti smulkmeniškos kontrolės

ir rūpintis galutiniais darbo rezultatais. Vadovas galėtų

išvengti klaidų, jeigu savo darbe galėtų vadovautis

šiais principais:

1. Gabus vadovas daug dėmesio skiria kiakvienam žmogui,

stengiasi ir moka prieiti individualiai, nuoširdžiai domisi

pavaldinio gyvenimu, jo rūpesčiais, siekiais ir

nesėkmėmis.

2. Vadovas turi stengtis, kad jo įsakymai nebūtų

atitrūkę nuo pagrindinio tikslo. Tikslai negali būti

diktuojami, dėl jų reikia susitarti. Įsakydamas vadovas turi

nurodyti – kas, ką ir kada turi atlikti, daroma klaida, kai vadovas

nurodo darbuotojams kaip tai atlikti. Kompleksinę užduotį

reikia paskirstyti tarp darbuotojų atsižvelgiant į jų

kvalifikaciją bei patirtį.

3. Įmonėje “organizuoti” – kiek galima, o “reguliuoti “ – kiek

reikia. Per daug reguliuojant, didinamas personalas ir žlugdoma

iniciatyva, o per mažai – einama prie chaoso.

4. Reikia ne asmenį aprūpinti darbu, o parinkti tokius

asmenis, kurie reikalingi tam darbui atlikti. Kiekvienam darbuotojui duoti

tiek užduočių, kiek jis gali jas kokybiškai atlikti.

5. Kontroliuoti reikia ne kartą, o pastoviai ir sistemingai.

Vadovaudamasis šiais valdymo principais, laikydamasis reprezentavimo

pareigų vadovas gali sukurti gerą įmonės

įvaizdį ir tuomet jį lydės sėkmė.

“Žmogaus iniciatyva, jo entuziazmas – brangiausia energija

žemėje. Vadovo sėkmė priklauso nuo to, kiek tos energijos

jis sugeba gauti iš kiekvieno savo pavaldinio ir kur ją nukreipia”.

Naudota literatūra

1. Interneto medžiagos

2. Мескон Н., Алберт М., Хедоури Ф. Основы менеджмента. - М.: Дело, 1994

3. Razauskas R. “Aš vadovas”. - 1996.

4. “Valdymo tobulinimo metodika”. - 1997.